Gamta tokia liūdna, medžiai, pabėrę lapus, tiesia nuogas šakas į dangų… Vėlinių metas – virsmo taškas ir gamtoje, ir žmogaus dvasioje. Ugnele sušildyti šaltoje žemelėje besiilsinčių prabočių šešėlius – ši tradicija yra labai sena. Gal buvo tikima, kad išeinant į anapus ugnis turi apvalyti sielą nuo visokios bjaurasties, prikibusios žmogui gyvam esant? Seniau per Vėlines, tęsiant senovines tradicijas, kapinėse būdavo užkuriami laužai. Šiuo metu Lietuvoje žmonės dega žvakeles ant Lapkričio pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyrauja susikaupimo ir rimties nuotaikos. Pagerbiant mirusiųjų atminimą, už jų vėles meldžiamasi, lankomi kapai.
Lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, švenčiama pagerbiant visus žinomus ir nežinomus Katalikų Bažnyčios šventuosius, kurie paliko žmonijai kilnaus krikščioniško gyvenimo pavyzdį, prašoma dangiško jų užtarimo. artimųjų kapų kauburėlių, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje. Mirusiųjų atminimo diena - Vėlinės - nuo seniausių laikų minimos lapkričio 2-ąją. Katalikų bažnyčiose meldžiamasi tik už mirusiuosius, giedamos psalmės, kalbamos maldos, lankomi kapai. Artėjant šioms svarbioms datoms, mūsų globos namų darbuotojai sutvarkė mirusių globotinių kapus, papuošė gėlėmis, uždegė žvakeles. Spalio d. mūsų parapijos klebonas Linas Šipavičius globos namuose aukojo Šv. mišias, klausėsi išpažinčių, suteikė ligonių sakramentus. Senelių globos namų direktorius Zigmas Zakaras maloniai visus pakvietė gedulingų pietų. Stalai buvo gausiai apdėti šventiniais patiekalais , kuriuos paruošė šaunios šių namų virėjos. Seneliai vaišinosi , bendravo, visi dėkojo kunigui Linui ir direktoriui Zigmui už surengtą brangią jiems visiems mirusiųjų pagerbimo dieną.