Seredžiaus šv. Jono šaltinis - šventvietė Seredžiaus šiaurės vakarinėje dalyje, 0,36 km į šiaurės rytus nuo Seredžiaus piliakalnio, Pieštvės upelio dešiniajame krante. Minimas nuo 1871. Tikima šaltinio gydomąja galia: reikia praustis Velykų ketvirtadienį prieš patekant saulei. Iki Antrojo pasaulinio karo šaltiniui buvo aukojami pinigai, stovėjo akmuo su vadinamąja Marijos pėda. Prie šaltinio yra koplytstulpis su šv. Jono Krikštytojo skulptūra.
Savo gyvybę šaltiniai parodo niekados neužšaldami. Gyvojo vandens savybių turi ir Seredžiaus Švento Jono šaltinis. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų vyriausia globos namų gyventoja Antanina Iliuvienė paaukojo daug savo darbščių rankų darbo, savo energijos, laiko ir pinigų, kad šaltinis nebūtų sulygintas su žeme ir pamirštas. Daug visko buvo, daug vandens nuplukdė Dubysos ir Nemuno upės… Antanina nugyveno daug metų, patyrė daug vargo ir skausmo, tačiau tai nereiškia, jog ji turi atminties bėdų. Žinoma, ji negali prisiminti, kuriais metais įvykiai vyko, bet prisimena daugybę faktų iš praeities ir noriai jais dalinasi. Senolė pasakoja: “ Dar tarybiniais laikais, kai buvo draudžiamas tikėjimas ir Bažnyčia, gyvenant pas Izabelę Sprindžiūnienę, kurios tėvas buvo aktyvus M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio narys, ji man vis primindavo apie kažkada egzistavusį Švento Jono Krikštytojo šaltinėlį. Ilgai ėjau ir ieškojau po dilgėlynus ir brūzgynus Pieštvės upelio krantais. Aptikau. Jis buvo mediniais supuvusiais rentiniais, slėpėsi tarp dilgėlių. Netikėtai pasipylus liūčiai, Seredžiuje įvyko didžiulis potvynis. Liūtis netikėtai liovėsi ties šaltinėliu, palikdama didžiulę žalą – visiškai užnešdama šaltinį dumblu. Buvau jau pensijinio amžiaus. Man labai rūpėjo sutvarkyti šaltinėlį ir jo aplinką. Kviečiausi miestelio žmones į pagalbą. Tvarkėme rentinius, išvalėme teritoriją. Aš pati roviau medžių kelmus, atsinešusi laužtuvą. Girininkas T. Stumbras padovanojo ąžuolą skulptūrai. Vietinis skulptorius Juozas Šimkus po ilgų derybų sutiko pagaminti koplytstulpį. Neturėjau pakankamai pinigų apmokėti už atliktą darbą. Išsakiau savo bėdas tuo metu bažnyčioje vargonavusiai vienuolei iš Kauno. Ji mielai sutiko pagelbėti. Šaltinėlį ir koplytstulpį šventino kunigas Antanas Jurgutis. Buvo susirinkusi didžiulė minia žmonių.”
Darbštuolė Antanina ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti ir šv. Jono koplytėlę Seredžiuje. Moteris dėjo visas pastangas atnaujinti , nuravėti ir apsodinti gėlėmis šią benykstančią koplytėlę. "Pati dariau laiptus kalnelyje, pirkau statybines medžiagas. Net skarelės sau negalėdama nusipirkti, nes teko sumokėti didelius pinigus meistrui už skulptūros statybą. Labai maloniai nustebino seno Seredžiaus verslininko Kyzelio dukrų atvykimas iš Izraelio ir padėka Antaninai už Seredžiaus istorinės atminties gaivinimą".
Sužinoję šią įdomią istoriją, nutarėme ir mes su gyventojais apžiūrėti šv. Jono šaltinį. Kelionė buvo nelengva, bet pagelbėdami vienas kitam, įveikėme stačius kalnus ir lieptus. Parnešėme Antaninai nuotraukų, kuriomis dalinamės su Jumis. Antanina džiaugiasi, kad šaltinį ir kelią į jį gražiai prižiūri seniūnija.