Žemei pasipuošus pirmaisiais gėlių žiedais, į mūsų Žemę atkeliauja graži šventė - Motinos diena. Ta proga labai gražų šventinį pasirodymą globos namų gyventojams ir darbuotojams padovanojo gerai visoje Lietuvoje žinomas atlikėjas Naglis Mačėnas . Visi dėkojome Nagliui už jo nuoširdžiai atliekamas dainas, maloniai praleistą laiką, šiltą bendravimą; už jo spinduliuojamą šviesą ir skleidžiamą šiltą energiją, linkėdami nugalėti ne tik nugalėti "Lietuvos talentuose", bet ir sėkmės visuose jo darbuose.

Pavasaris pažadina tai, ką šaltoji žiema buvo užmigdžiusi; sušildo tai, ką buvo užšaldžiusi; sugrąžina tai, ką buvo išvariusi...
Sveikiname su gamtos ir žmogaus sielos atbudimo švente - Šv. Velykomis! Lai šviesi žinia apie Kristaus pergalę sugrąžina džiaugsmą į Jūsų namus ir į Jūsų širdis! Teišsipildo geriausi širdies troškimai!

Margučių marginimas – didžiausia apeiga, atėjusi iš seniausių laikų – juk archeologai dar Romos apylinkėse yra iškasę akmeninių Senovės Romos gyventojų išraižytų kiaušinių. Romėnai tikėjo, kad viskas prasidėjo iš kiaušinio – visas mūsų pasaulis. Vieni objektai – iš baltymo, kiti – iš lukšto, saulė – iš trynio. Todėl kiaušiniai Lietuvoje buvo marginami ir Jurginėms, Sėkminėms – nes tikėta, kad jie turi magiškų galių. Mes taip pat gausiu būriu rinkomės kiaušinių marginti.

Kaip ir kaskart prieš Didžiąsias šventes, į mūsų globos namus atskubėjo Vilkijos šv. Jurgio ir Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo parapijų klebonas kun. Linas Šipavičius. Šv. Velykų proga buvo aukojamos šv. Mišios. Tikinčiuosius garbus svečias pasveikino artėjančių šv. Velykų proga, palinkėjo dvasinės ramybės, sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos. Klebonas atrado laiko aplankyti gyventojais, kurie negalėjo patys ateiti ir dalyvauti šv. Mišiose, suteikė jiems Ligonių sakramentus. Dėkojame klebonui kun. Linui Šipavičiui už suteiktą gražią dvasinę dovaną ir dovanotus atvirukus šv. Velykų proga.

Jausminga ir šilta popietė su kūrėja, poezijos knygos "Tūkstantis ir vienas gyvenimas" autore Stefanija Liutkiene abejingų nepaliko. Neįmanoma likti abejingu Stefutės skleidžiamam gėriui ir tyram, nesumieluotam žmogiškumui!

Puikūs literatūriniai pusryčiai, Seredžiaus senelių globos namuose su rašytojais Violeta Šoblinskaite-Aleksa ir Gasparu Aleksa. Neapsakomai įdomu buvo klausytis žodingų rašytojų iš Veliuonos. Abu rašytojai išleidę poezijos rinkinių, romanų, novelių, apdovanoti už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Jurbarko kraštui, įvertinti literatūrinėmis premijomis. Jų poezija ir proza išversta į rusų, vokiečių, latvių, lenkų, anglų, gruzinų, baltarusių, ukrainiečių, prancūzų kalbas.  Su vyru Gasparu Aleksa – jie vienas kito knygų skaitytojai ir pirmieji kritikai. „Bet mes visiškai skirtingi rašytojai,“ – sako Violeta. Garbūs svečiai pristatė naujausią Gasparo Aleksos knygą „Šventojo akiplėšos medžioklė. Taip pat maloniai pasidalino sveikos gyvensenos receptais. Ponia Violeta patikino, kad jų gyvenimas Veliuonoje toks pat, kaip ir kitų kitų.  „Viską tą patį darom kaip ir visi – atsikeli, valgai pusryčius, kuri ugnį... Ateina pavasaris – reikia pasisėti daigus, reikia sodinti, ravėti. Ir sėjam, ir derlių imam. Aš mėgstu konservuoti daržoves, daryti visokius eksperimentus, mėgstu gaminti. Daug laiko atima, bet... Jeigu rūsy rudenį pilnos lentynos stiklainių su gardumynais, man tada linksma.“ Ir tai tiesa.  Tame pačiame gyvenimo lauke auga ir duona, ir kūryba.