Didįjį trečiadienį globos namus aplankė Mūsų mylimas kunigas Seredžiaus parapijos klebonas Linas Šipavičius. Maldos kambaryje buvo aukojamos Šv. mišios. Kunigas aplankė visus pageidaujančius savo kambariuose, klausėsi išpažinčių ,bendravo su gyventojais, teikė Ligonių sakramentus,. Kunigas visiems linkėjo sveikatos, ramybės gražių ir prasmingų švenčių, artimųjų meilės ir Dievo palaimos.

Kiaušinių dažymas Velykoms – viena smagiausių ir laukiamiausių pavasario pramogų. Iš anksto prisirinkome įvairių žolelių ir gėlių, lupant svogūnus mūsų virėjos nepamiršo susirinkti jų lukštų. Dažėme įvairiomis technikomis.

Laikantis tradicijų, per visą gavėnios laikotarpį prisiminėme Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą bei Dievo dovanojamą amžinąjį gyvenimą. Gavėnia - puikus metas apmąstyti save, savo gyvenimą, santykį su Dievu. Šiuo laikotarpiu kasdien stengėmės stabtelėti ir pakeisti savo gyvenimą, pastūmėti save į gėrį, tobulėti. Ypatingą prasmę skyrėme maldai ir dvasingumui. Kasdien rinkomės giedoti Gavėnios laikotarpio giesmes, skaityti rožinį ir meldėmės. Kasdienes maldas pradėdavome malda už kenčiančią Ukrainą, kad būtų nutraukti ginkluoti išpuoliai ir kad grįžtų derybos ir sveikas protas, kad būtų pasiekta teisiųjų pergalė prieš blogį, tiesos pergalė prieš melą.

Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – viena linksmiausių liaudies švenčių. Neatlaikiusi pasaulyje susiklosčiusios situacijos rimtumo, anksčiau nustatyto laiko paspruko žiema, Lašininį kažkur patvoryje primušė Kanapininis. Nedidelis būrys dar gyvų keistų personažų atsibastė į mūsų globos namus. Šiemet nešokome, negrojome ir net nepadainavome kartu su atvykėliais dėl visiems suprantamų priežasčių, tačiau senovinių tradicijų neapleidome. Nuo pat ryto virtuvėlėje slapstėsi socialinės darbuotojos ir užimtumo specialistė, tarškėjo puodai, sklido gardžių kepinių kvapai. Prieš pasibeldžiant atvykėliams į duris, netikėtai dingo mūsų darbuotojos. Keista buvo matyti baisius pragaro velnius ir žmogėdras, nešančius padėklus gardžių blynų. Šie baisūs sutvėrimai aplankė visus gyventojus, sveikino su atskubančiu pavasariu gyventojus ir darbuotojus. Gyvenimas taptų daug šviesesnis, jei išsipildytų nors maža dalelė jų linkėjimų! Pagal visas tradicijas pabaigoje buvome visi pakviesti pasivaišinti atvykėlių iškeptais karštais sumuštiniais.