Laikantis tradicijų, per visą gavėnios laikotarpį prisiminėme Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą bei Dievo dovanojamą amžinąjį gyvenimą. Gavėnia - puikus metas apmąstyti save, savo gyvenimą, santykį su Dievu. Šiuo laikotarpiu kasdien stengėmės stabtelėti ir pakeisti savo gyvenimą, pastūmėti save į gėrį, tobulėti. Ypatingą prasmę skyrėme maldai ir dvasingumui. Kasdien rinkomės giedoti Gavėnios laikotarpio giesmes, skaityti rožinį ir meldėmės. Kasdienes maldas pradėdavome malda už kenčiančią Ukrainą, kad būtų nutraukti ginkluoti išpuoliai ir kad grįžtų derybos ir sveikas protas, kad būtų pasiekta teisiųjų pergalė prieš blogį, tiesos pergalė prieš melą.
Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – viena linksmiausių liaudies švenčių. Neatlaikiusi pasaulyje susiklosčiusios situacijos rimtumo, anksčiau nustatyto laiko paspruko žiema, Lašininį kažkur patvoryje primušė Kanapininis. Nedidelis būrys dar gyvų keistų personažų atsibastė į mūsų globos namus. Šiemet nešokome, negrojome ir net nepadainavome kartu su atvykėliais dėl visiems suprantamų priežasčių, tačiau senovinių tradicijų neapleidome. Nuo pat ryto virtuvėlėje slapstėsi socialinės darbuotojos ir užimtumo specialistė, tarškėjo puodai, sklido gardžių kepinių kvapai. Prieš pasibeldžiant atvykėliams į duris, netikėtai dingo mūsų darbuotojos. Keista buvo matyti baisius pragaro velnius ir žmogėdras, nešančius padėklus gardžių blynų. Šie baisūs sutvėrimai aplankė visus gyventojus, sveikino su atskubančiu pavasariu gyventojus ir darbuotojus. Gyvenimas taptų daug šviesesnis, jei išsipildytų nors maža dalelė jų linkėjimų! Pagal visas tradicijas pabaigoje buvome visi pakviesti pasivaišinti atvykėlių iškeptais karštais sumuštiniais.

Žiemą, kai už lango trūksta spalvų, baltai pilkos spalvų peizažui naujų vėjų įkvepiame gamindami įvairiaspalvius rankdarbius: paukštelius, gėles, šakeles... Na ir kas, kad mūsų spalvoti paukščiai tyli sutūpę ant šakų. Ilgai ir kantriai bei su meile kurti, jie džiugina kiekvieno širdį bei įkvepia viltį, kad greitai ateis tikrasis pavasaris
Daug gražių, šventiškų emocijų paskleidė Kalėdų senelio kartu su palyda apsilankymas globos namuose pirmąją šv. Kalėdų dieną. Gyventojams teko skubiai prisiminti kokį nors eilėraštį ar šventišką dainelę, už tai – iš Kalėdų senelio gavo saldžią dovanėlę. Skambėjo muzika, klegėjo juokas, kojos pačios kilnojosi šokiui. Palinkėjęs laimės, neišblėstančių šypsenų veide, svajonių išsipildymo ir stiprios sveikatos Kalėdų senis atsisveikino iki sekančių Kalėdų.