Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – viena linksmiausių liaudies švenčių. Neatlaikiusi pasaulyje susiklosčiusios situacijos rimtumo, anksčiau nustatyto laiko paspruko žiema, Lašininį kažkur patvoryje primušė Kanapininis. Nedidelis būrys dar gyvų keistų personažų atsibastė į mūsų globos namus. Šiemet nešokome, negrojome ir net nepadainavome kartu su atvykėliais dėl visiems suprantamų priežasčių, tačiau senovinių tradicijų neapleidome. Nuo pat ryto virtuvėlėje slapstėsi socialinės darbuotojos ir užimtumo specialistė, tarškėjo puodai, sklido gardžių kepinių kvapai. Prieš pasibeldžiant atvykėliams į duris, netikėtai dingo mūsų darbuotojos. Keista buvo matyti baisius pragaro velnius ir žmogėdras, nešančius padėklus gardžių blynų. Šie baisūs sutvėrimai aplankė visus gyventojus, sveikino su atskubančiu pavasariu gyventojus ir darbuotojus. Gyvenimas taptų daug šviesesnis, jei išsipildytų nors maža dalelė jų linkėjimų! Pagal visas tradicijas pabaigoje buvome visi pakviesti pasivaišinti atvykėlių iškeptais karštais sumuštiniais.