Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Šia proga Bibliotekininkė Rasa Kaminskienė mus pakvietė į Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcinio centro aktų salę maloniai pabendrauti su kariūnu Bijūnu Kaminsku, atstovaujančiu
Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklą. Tai nepriklausomos Lietuvos Respublikos įsteigta pirma karinė mokymo įstaiga ir vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės dalinių. Vyr. instruktorius B. Kaminskas mokiniams bei visiems susirinkusiems įdomiai ir paprastai pristatė šios mokymo įstaigos mokymo programas ir mokyklos kasdienybę. Visi susirinkusieji turėjo galimybę ne tik pamatyti kario ekipuotę, bet ir ją prisimatuoti bei sudalyvauti pratybose. Aktyviausi dalyviai buvo apdovanoti kariškomis dovanomis.
Gamta tokia liūdna, medžiai, pabėrę lapus, tiesia nuogas šakas į dangų… Vėlinių metas – virsmo taškas ir gamtoje, ir žmogaus dvasioje. Ugnele sušildyti šaltoje žemelėje besiilsinčių prabočių šešėlius – ši tradicija yra labai sena. Gal buvo tikima, kad išeinant į anapus ugnis turi apvalyti sielą nuo visokios bjaurasties, prikibusios žmogui gyvam esant? Seniau per Vėlines, tęsiant senovines tradicijas, kapinėse būdavo užkuriami laužai. Šiuo metu Lietuvoje žmonės dega žvakeles ant Lapkričio pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyrauja susikaupimo ir rimties nuotaikos. Pagerbiant mirusiųjų atminimą, už jų vėles meldžiamasi, lankomi kapai.
Lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, švenčiama pagerbiant visus žinomus ir nežinomus Katalikų Bažnyčios šventuosius, kurie paliko žmonijai kilnaus krikščioniško gyvenimo pavyzdį, prašoma dangiško jų užtarimo. artimųjų kapų kauburėlių, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje. Mirusiųjų atminimo diena - Vėlinės - nuo seniausių laikų minimos lapkričio 2-ąją. Katalikų bažnyčiose meldžiamasi tik už mirusiuosius, giedamos psalmės, kalbamos maldos, lankomi kapai. Artėjant šioms svarbioms datoms, mūsų globos namų darbuotojai sutvarkė mirusių globotinių kapus, papuošė gėlėmis, uždegė žvakeles. Spalio d. mūsų parapijos klebonas Linas Šipavičius globos namuose aukojo Šv. mišias, klausėsi išpažinčių, suteikė ligonių sakramentus. Senelių globos namų direktorius Zigmas Zakaras maloniai visus pakvietė gedulingų pietų. Stalai buvo gausiai apdėti šventiniais patiekalais , kuriuos paruošė šaunios šių namų virėjos. Seneliai vaišinosi , bendravo, visi dėkojo kunigui Linui ir direktoriui Zigmui už surengtą brangią jiems visiems mirusiųjų pagerbimo dieną.
Spalio 23 d. Seredžiaus senelių globos namų gyventojus pasiekė parama iš Švedijos, kuria pasirūpino Jurbarko lietuvių-švedų draugija. Senelių globos namų gyventojai aprūpinti funkcine lova, keltuvais, vežimėliais, vaikštynėmis ir lazdomis. Įstaigos direktorius Zigmas Zakaras nuoširdžiai dėkoja Jurbarko lietuvių-švedų draugijai už paramą, kuri palengvins šiuose namuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę.
Visi puikiai žinome, kad žmogus ne vien duona sotus. Kiekvienam seneliui stengiamės suteikti galimybę dalyvauti tose veiklose, patenkinti savo kultūrinius poreikius. Įvairios veiklos ir renginiai padeda senoliams pagerinti ne tik dvasinę savijautą, bet ir fizinę būklę. Dalyvaudami užsiėmimuose globotiniai turi galimybę tarsi atitrūkti nuo savo skausmo, negalvoti apie jį.
Laisvalaikio veikla stiprina pagyvenusio žmogaus motyvaciją aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, užsiimdamas mėgstama veikla žmogus nesijaučia vienišas, užmiršta rūpesčius, netektis. Kadangi ruduo išpylė visas spalvas ant medžių lapų, mes juos renkame ir gaminame įvairiaspalves gėles, kad dar ilgai neišnyktų rudens grožis.